Kai buvau paauglys, nepriklausomybės pradžios metais, nebuvo tiek žinių, knygų, seminarų ir aiškių teorijų apie santykius, kiek jų turime šiandien. Teko mokytis per praktiką: per bandymus, nusivylimus, klaidas ir jautrias patirtis.

Jau tada supratau, kad užmegzti ryšį nėra taip paprasta. Atrodydavo, kad stengiuosi, rodau dėmesį, kalbu savo meilės kalba, bet vis tiek dažnai likdavau tik draugu. Ilgą laiką nesupratau, kodėl vienoms merginoms mano būdas artėti netinka, kodėl nuoširdumas ne visada virsta artumu, o gražūs norai ne visada sukuria santykius.

Vėliau pradėjau matyti, kad santykiai yra daug gilesnis procesas. Jie nepriklauso vien nuo pinigų, išvaizdos ar mokėjimo gražiai kalbėti. Bendravimas svarbus, kūno kalba svarbi, ribos svarbios, gebėjimas pasakyti „ne“ taip pat svarbus. Tačiau jei žmogus tik vaidina stiprų, pasitikintį ar patrauklų, anksčiau ar vėliau ta vaidyba baigiasi.

Aš pats bandžiau būti vienoks ar kitoks. Bandžiau prisitaikyti, apsimesti, ieškoti formulės. Bet visos tos pastangos atvedė prie vieno supratimo: jei nori tikrų santykių, neužtenka atrodyti geresniu. Reikia iš tikrųjų tokiu tapti.

Po vienos ilgos draugystės, stipraus emocinio prisirišimo ir skaudaus išsiskyrimo sau aiškiai pasakiau: turiu suprasti, kaip veikia santykiai. Ne tik spėlioti ir kartoti tas pačias klaidas, bet ieškoti žinių, teorijos ir gilesnio suvokimo.

Pradėjau skaityti knygas, žiūrėti seminarus, analizuoti savo patirtis. Pamažu supratau, kad mes dažnai pritraukiame savo brandos lygio partnerius. Jei nori sveiko, gražaus ryšio, pirmiausia turi pažinti save: savo šešėlius, silpnybes, baimes ir emocinius trūkumus. Santykiai prasideda ne tada, kai randame kitą žmogų. Jie prasideda tada, kai patys tampame žmogumi, su kuriuo gera būti.

Kai pradėjau filmuoti renginius ir vestuves, atsidūriau daugybėje žmonių grupių. Buvau tarsi tylus stebėtojas. Mačiau, kaip poros bendrauja, kaip kyla konfliktai, kaip gimsta artumas, kaip vieni žmonės vienas kitą papildo, o kiti, nors ir myli, sunkiai randa bendrą emocinį ritmą.

Taip pamažu gimė mano supratimas apie keturis asmenybės atomus, aplink kuriuos sukasi temperamentai: Karalių, Meilutį, Magą ir Karį. Vėliau, susipažinus su meilės kalbomis, viskas susidėliojo dar aiškiau. Sudėtinga asmenybių psichologija pradėjo jungtis į aiškesnę sistemą: žmogaus charakterį, jo meilės kalbą, emocinius poreikius ir suderinamumą.

Kai sutikau savo dabartinę žmoną, viduje jau turėjau aiškesnę viziją, kokio žmogaus man reikia. Galbūt tai nebuvo aklas susižavėjimas iš pirmo žvilgsnio, bet manyje buvo stiprus tikėjimas, kad ji yra ta moteris, su kuria galiu kurti tikrą ryšį. Mano teorinės žinios, praktinė patirtis ir intuicija susijungė į vieną aiškų jausmą.

Tarp mūsų labai greitai užsimezgė stipri meilė ir gilus ryšys. Po pusės metų mes susituokėme, o po metų jau turėjome sūnų. Tai man tapo gyvu įrodymu, kad savęs pažinimas, emocinė branda ir teisingas suderinamumo supratimas gali pakeisti visą gyvenimo kryptį.

Matydamas savo tėvų emocinį modelį, dažnus konfliktus ir tam tikrus vidinius trūkumus, supratau, kaip svarbu kurti sąmoningesnius santykius. Ne tobulus, nes tobuli santykiai neegzistuoja. Bet sąmoningus. Tokius, kuriuose abu žmonės mokosi, auga ir supranta vienas kito vidinį pasaulį.

Todėl šiandien noriu savo patirtį, knygų žinias, daugelio metų stebėjimus ir atradimus sudėti į vieną projektą - Sielos Anatomiją. Tai sistema, skirta padėti žmogui geriau suprasti save, savo emocinius poreikius ir suderinamumą su kitu žmogumi.

Net jei dviejų žmonių emocinis suderinamumas nėra tobulas, tai dar nereiškia, kad santykiai pasmerkti. Kartais svarbiausia yra abiejų žmonių branda, gebėjimas augti ir mokėjimas meilės trūkumus kompensuoti sveikais būdais: veikla, draugyste, saviraiška, darbu, kūryba ir bendruomeniškumu. Ne ieškant artumo kitur, bet tampant pilnesniu žmogumi.

Kiekvienas iš mūsų savyje turime Karaliaus, Meilučio, Kario ir Mago savybių. Tik vienos jų dominuoja labiau, kitos atsiskleidžia tam tikrose situacijose. Karys kartais turi mokėti būti švelnus. Karalius turi mokėti atsipalaiduoti ir džiaugtis gyvenimu. Magas turi ne tik mąstyti, bet ir jausti. Meilutis turi išmokti turėti ribas.

Kuo geriau pažįstame save, tuo mažiau laiko prarandame bandydami būti tuo, kuo nesame. Ir tuo aiškiau suprantame, koks žmogus mus iš tikrųjų papildo.

Man ši teorija nebuvo tik graži idėja. Ji padėjo man atrasti mylimą žmoną, sukurti šeimą ir suprasti, kad meilė nėra vien atsitiktinumas. Meilė turi savo dėsnius. O kai pradedi juos matyti, pradedi ne tik ieškoti tinkamo žmogaus, bet ir pats tampi žmogumi, pasiruošusiu tikram ryšiui.